Apie auksinius papuošalus sklando daug mitų: baltas ar rausvas auksas esą nėra tikras, didesnė praba visada reiškia geresnį gaminį, o autentiškumą galima patikrinti įkandus. Iš tiesų aukso spalvą ir savybes lemia lydinio sudėtis, praba parodo grynojo aukso kiekį, o tikrumui vertinti reikia patikimo ženklinimo ar profesionalaus tyrimo.
Pažiūrėkime į kiekvieną mitą atskirai.
Netiesa. Grynas auksas natūraliai yra geltonos spalvos, tačiau juvelyrikoje paprastai naudojami aukso lydiniai. Prie aukso pridedant kitų metalų galima pakeisti lydinio spalvą ir mechanines savybes. Todėl auksas gali būti:
Pavyzdžiui, rausvą atspalvį paprastai suteikia didesnė vario dalis lydinyje. Baltas auksas gaunamas auksą lydant su baltesniais metalais, o jo paviršius dažnai papildomai dengiamas rodžiu.
Svarbiausia yra ne vien spalva, o aukso kiekis lydinyje – praba. 585 prabos baltame, geltoname ar rausvame aukse grynojo aukso dalis visais atvejais yra 58,5 %. Plačiau skirtingus atspalvius aptariame straipsnyje „Aukso spalvos“.
Ne visada. Didesnė praba reiškia, kad lydinyje yra daugiau grynojo aukso. Pavyzdžiui:
Tačiau „daugiau aukso“ ir „geriau kasdieniam nešiojimui“ nėra tas pats. Grynas auksas yra minkštas ir labai plastiškas. Dėl to juvelyrikoje jis maišomas su kitais metalais, kurie padeda išgauti konkrečiam papuošalui reikalingas savybes. Pavyzdžiui, kasdien nešiojamam žiedui svarbu ne tik aukso procentas, bet ir:
Išsamų prabų palyginimą rasite mūsų straipsnyje „Aukso praba ir sudėtis“.
Vien šio skaičiaus nepakanka. Skaičiai „585“, „750“ ar žymėjimai „14K“, „18K“ gali nurodyti deklaruojamą aukso kiekį, tačiau pats skaičius savaime dar nepatvirtina, kas ir kokiomis aplinkybėmis jį įspaudė. Lietuvoje nustatytą tauriojo metalo prabą patvirtina valstybės įgaliotos nepriklausomos prabavimo priežiūros institucijos kontrolinis prabavimo ženklas arba Lietuvoje pripažįstamas atitinkamas kitos valstybės kontrolinis ženklas. Todėl perkant nežinomos kilmės papuošalą verta vertinti ne tik vieną matomą skaičių. Atkreipkite dėmesį į:
Tai nėra patikimas aukso tikrinimo metodas. Mitas greičiausiai atsirado todėl, kad grynas auksas yra minkštas. Tačiau šiuolaikiniai auksiniai papuošalai daugiausia gaminami iš lydinių, o jų kietumas priklauso nuo konkrečios sudėties. Be to, panašiai minkštas gali būti ir kitas metalas, o paauksuoto daikto paviršius vizualiai gali atrodyti kaip auksas. Įkandę papuošalą galite:
Jeigu kyla abejonių dėl aukso autentiškumo ar prabos, daug patikimiau kreiptis į specialistus. Tauriųjų metalų sudėtis gali būti tiriama profesionaliais metodais, įskaitant rentgeno fluorescencinę analizę ir kitus laboratorinius tyrimus. Taigi filmo scena, kurioje žmogus įkanda monetą ir iš karto supranta, kad ji auksinė, realiame gyvenime nėra geras patikros metodas.
Ne. Tai trys skirtingos medžiagos:
Vizualiai šie metalai gali atrodyti panašiai, ypač kai baltasis auksas padengtas rodžiu, tačiau jų sudėtis nėra ta pati.
Netiesa. Auksas nėra nesunaikinamas metalas. Kasdien nešiojamas auksinis žiedas gali:
Tai nebūtinai reiškia, kad papuošalas nekokybiškas ar netikras. Ypač dažnai tai pastebima ant žiedų ir apyrankių, kurie nuolat liečiasi su stalais, durų rankenomis, įrankiais ir kitais paviršiais.
Baltasis auksas turi dar vieną ypatybę – jei jo paviršius padengtas rodžiu, ši danga laikui bėgant gali dėvėtis. Tuomet po ja esantis lydinys gali atrodyti kiek šiltesnio atspalvio. Todėl net kokybišką auksinį papuošalą reikia prižiūrėti.
Kaip saugiai valyti auksą ir papuošalus su skirtingais brangakmeniais, skaitykite gide „Kaip prižiūrėti juvelyrinius gaminius“.
Ne visada. Grynas auksas ir aukso lydinys nėra tas pats. Juvelyriniame aukso lydinyje dalį sudėties sudaro kiti metalai. Priklausomai nuo konkretaus lydinio, tarp jų gali būti, pavyzdžiui, vario, sidabro, paladžio ar nikelio. Todėl žmogaus reakcija gali būti susijusi ne su pačiu auksu, o su kitu lydinio komponentu. Tai ypač aktualu kai kuriems baltojo aukso lydiniams, kuriuose gali būti naudojamas nikelis.
Jeigu žinote, kad esate jautrūs konkrečiam metalui, prieš įsigydami papuošalą verta pasidomėti ne tik jo praba ir spalva, bet ir lydinio sudėtimi.
Vien spalva ar blizgesys apie papuošalo kokybę pasako nedaug. Renkantis verta įvertinti:
Turėtų būti aišku, iš kokio metalo ir kokios prabos gaminys pagamintas.
Neapsiribokite vien skaičiumi „585“ ar „750“. Atkreipkite dėmesį į visą gaminio ženklinimą ir jo kilmę.
Patikrinkite:
Labai subtilus gaminys gali būti puikus proginiam nešiojimui, bet ne pats praktiškiausias žmogui, kuris nori jo nenusiimti kasdien.
Skirtingos konstrukcijos, aukso spalvos ir akmenys reikalauja nevienodos priežiūros. Jeigu norite sumažinti įbrėžimų ir kitų pažeidimų tikimybę, pravartu žinoti ir kaip tinkamai laikyti bei saugoti papuošalus.
Taip. Baltasis auksas yra aukso lydinys su kitais metalais, suteikiančiais šviesesnę spalvą. Pavyzdžiui, 585 prabos baltame aukse yra 58,5 % grynojo aukso – tiek pat, kiek 585 prabos geltoname ar rausvame aukse.
585 praboje yra daugiau grynojo aukso – 58,5 %, palyginti su 37,5 % 375 praboje. Tačiau žodžio „geresnė“ vien iš prabos nustatyti negalima. Papuošalo tinkamumas priklauso ir nuo konstrukcijos, lydinio, paskirties bei gamybos kokybės.
Ne. Pats skaičius tik deklaruoja galimą lydinio prabą. Vertinant gaminio prabos patvirtinimą svarbus oficialus kontrolinis ženklinimas ir gaminio kilmė.
Taip. Auksas yra gana minkštas metalas, todėl net tikras ir kokybiškas auksinis papuošalas naudojamas gali susibraižyti ar prarasti dalį paviršiaus blizgesio.
Taip. Nėra techninės juvelyrikos taisyklės, draudžiančios viename įvaizdyje derinti skirtingų spalvų ar skirtingų metalų papuošalus. Tai stiliaus pasirinkimas.
Auksinio papuošalo kokybės neparodo vien jo spalva, didžiausia įmanoma praba ar įspūdingas blizgesys. Daug svarbiau suprasti, iš kokio lydinio gaminys pagamintas, kaip jis paženklintas, kam bus naudojamas ir kaip kokybiškai pagamintas.
Peržiūrėkite Auksinės Svajonės auksinius papuošalus arba kreipkitės į juvelyrus, jei kyla klausimų dėl konkretaus gaminio prabos, lydinio, priežiūros ar tinkamumo kasdieniam nešiojimui.